Gripas

Informacijos suvestinė

Kas yra gripas?

Gripas yra užkrečiama kvėpavimo takų liga, kuria susergama užsikrėtus gripo virusu. Europoje gripu sergama žiemos sezonu, per reguliarias kasmetines epidemijas.

Apskaičiuota, kad Europos Sąjungoje (ES) ir (arba) Europos ekonominėje erdvėje (EEE) sezoninio gripo virusais kasmet užsikrečia iki 50 mln. žmonių.

Gyvūnai taip pat gali užsikrėsti gripu (pvz., paukščių ir kiaulių gripu), o kai kuriais atvejais – užkrėsti žmones.

Kyla ne tik sezoninės epidemijos – atsiradę nauji gripo virusai kartais gali sukelti pandemijas. Gripo viruso sukelta pandemija reiškia, kad naujas žmogaus gripo virusas greitai plinta visame pasaulyje.

Symptoms of influenza

Kokie yra gripo simptomai?

Ne visi užsikrėtę gripo virusu suserga. Tiems, kurie suserga, dažniausiai pasireiškia šie simptomai:

  • karščiavimas,
  • galvos skausmas,
  • raumenų skausmas,
  • bendra bloga savijauta,
  • sloga,
  • gerklės skausmas,
  • kosulys.

Ligos sunkumas būna labai įvairus – gali nepasireikšti jokių simptomų ar pasireikšti sunkios formos liga. Nesudėtingais atvejais simptomai išnyksta savaime, dažniausiai per vieną savaitę.

Father and child

Kokias komplikacijas sukelia gripas?

Gripo komplikacijos, be kita ko, gali būti plaučių uždegimas ir encefalitas (smegenų uždegimas).

Sunki ligos forma ir komplikacijos dažniau pasireiškia labai mažiems kūdikiams, silpniems vyresnio amžiaus žmonėms ir priklausantiesiems tam tikroms medicininės rizikos grupėms. Net ir tokiu atveju maždaug pusė vaikų ir darbingo amžiaus suaugusiųjų, kuriems būtina intensyvi priežiūra, nebūna sirgę gripo riziką didinančiomis ligomis.

Kaip gripas plinta?

Gripas lengvai perduodamas nuo žmogaus žmogui, dažniausiai per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusio žmogaus išskyromis, kaip antai skysčio lašelius, kurie išsiskiria žmogui kosėjant ar iškvepiant orą. Jis taip pat plinta per išskyras ant rankų, audinių ir paviršių, kuriuos liečia žmonės.

Kam kyla rizika užsikrėsti gripu?

Kasmet gripu užsikrečia maždaug 20 proc. žmonių. Vienam iš keturių užsikrėtusiųjų pasireiškia simptomai.

Vaikai dėl nepakankamai išsivysčiusios imuninės sistemos užsikrečia šiek tiek dažniau nei suaugusieji. Be to, vaikai labiau linkę užsikrėsti dėl prastesnių higienos įpročių.

Didelės rizikos grupėms priklauso:

  • senyvi pacientai,
  • bet kokio amžiaus žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis (pvz., širdies ligomis, turintys plaučių ir kvėpavimo takų sutrikimų, sergantys diabetu ar turintys imuninės sistemos sutrikimų),
  • nėščios moterys ir
  • jaunesni nei 5 metų vaikai,

Šie žmonės dažniau linkę sirgti sunkios formos liga nei tie, kurie iš esmės yra sveiki.

process of vaccination illustration

Kaip apsisaugoti nuo gripo?

Veiksmingiausias būdas apsisaugoti nuo gripo – skiepai. ES valstybės narės rekomenduoja nuo sezoninio gripo skiepyti rizikos grupes, pvz., vyresnio amžiaus suaugusiuosius, kurių amžius, priklausomai nuo šalies, gali svyruoti nuo ≥ 50 iki ≥ 65 metų, ir lėtinėmis ligomis sergančius asmenis.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir ES (1) taip pat rekomenduoja šalims didinti sveikatos priežiūros darbuotojų skiepijimo aprėptį. Daugelis ES valstybių narių laikosi PSO rekomendacijos skiepyti nėščiąsias; kai kurios laikosi rekomendacijų skiepyti sveikus nuo 6 mėnesių iki 5 metų vaikus.

Kadangi gripo virusai nuolat kinta, vakcinas nuo sezoninio gripo kasmet reikia atnaujinti.

Kaip gydoma nuo gripo?

Sergant gripu daugeliu atveju simptomams malšinti pacientams patariama ilsėtis ir vartoti daug skysčių. Būnant namie taip pat sumažėja rizika užkrėsti kitus. Pacientams patariama kreiptis į gydytojus, jei jų būklė toliau blogėja.

Saugi ir veiksminga gydymo nuo gripo priemonė – antivirusiniai vaistai, kuriuos reikia vartoti kuo greičiau prasidėjus ligai. Paprastai šie vaistai rekomenduojami hospitalizacijos, sunkios formos arba greitai progresuojančios ligos atvejais ir didelės rizikos grupėms. (2).

Tam tikrais atvejais gripu užsikrėtusiems pacientams išsivysto bakterijų sukeltos komplikacijos, kurias reikia gydyti antibiotikais.

Pastaba. Šiame glaustame leidinyje pateikiama suvestinė informacija yra skirta tik bendroms informavimo reikmėms. Ji neturėtų atstoti sveikatos priežiūros specialisto vertinimo ir nuomonės.

Daugiau informacijos suvestinių

Beždžionių raupai

Pagrindiniai faktai apie beždžionių raupus, šios ligos simptomus, komplikacijas, rizikos veiksnius, plitimą, prevenciją ir gydymą.

Difterija

Pagrindiniai faktai apie difteriją, jo simptomus, komplikacijas, rizikos veiksnius, plitimą, prevenciją ir gydymą.

Erkinis encefalitas (EE)

Pagrindiniai faktai apie erkinį encefalitą (EE), jo simptomai, komplikacijos, rizikos veiksniai, plitimas, prevencija ir gydymas.

Page last updated 7 Lap 2022