Faktai apie COVID-19

Kas yra COVID-19?

COVID-19 yra sunkaus ūminio respiracinio sindromo koronaviruso-2 (SARS-CoV-2) sukeliama liga. SARS-CoV-2 yra naujos padermės koronavirusas, kuris žmogaus organizme iki 2019 m. gruodžio mėn. nebuvo nustatytas. Koronavirusai būna įvairių rūšių ir nors jie dažniausiai plinta tarp gyvūnų, kai kuriais iš jų gali užkrėsti ir žmonės.

2019 m. pabaigoje prasidėjusį COVID-19 protrūkį 2020 m. kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė pandemija (1). Tai yra pirmoji koronaviruso sukelta pandemija.

Symptoms of COVID-19

Kokie yra COVID-19 simptomai?

COVID-19 liga sergama tiek nejaučiant jokių simptomų (besimptomė forma), tiek jaučiant šiuos simptomus:

  • karščiavimą,
  • kosulį,
  • gerklės skausmą,
  • skonio ir (arba) uoslės pokyčius arba praradimą,
  • bendrą silpnumą,
  • viduriavimą,
  • nuovargį,
  • raumenų skausmą.

Sunkiais atvejais gali pasireikšti:

  • sunki plaučių infekcija,
  • sepsis ir septinis šokas – generalizuota infekcija ir uždegiminis atsakas,

visais šiais atvejais reikalinga specializuota medicininė priežiūra ir pagalba.

Paciento būklė gali greitai pablogėti. Tai dažnai įvyksta antrąją ligos savaitę.

Kokias komplikacijas sukelia COVID-19?

Dalį COVID-19 sergančių pacientų reikia hospitalizuoti, o kai kuriems netgi reikia taikyti intensyviąją priežiūrą, kuri kai kuriais atvejais gali trukti ilgesnį laiką. Žmonėms, kuriems pasireiškia sunkūs su kvėpavimo funkcija susiję simptomai, gali prireikti mechaninės plaučių ventiliacijos, todėl jie gali lengviau užsikrėsti antrinėmis bakterijų sukeliamomis infekcijoms. Be to, COVID-19 pacientams dėl padidėjusio kraujo krešėjimo gali pasireikšti tokios komplikacijos, kaip antai insultas arba širdies smūgis. Kai kuriems pacientams pasireiškia neurologiniai simptomai, pavyzdžiui, asmenybės pokyčiai arba budrumo sutrikimai.

Hospitalizacijos atvejų sparčiai daugėja tarp vyresnio amžiaus žmonių, ypač tai pasakytina apie 60 metų ir vyresnius žmones, taip pat pacientus, turinčius tam tikrų sveikatos sutrikimų.

Sergant COVID-19, mirties rizika sparčiai didėja su amžiumi ir yra gerokai didesnė, palyginti su mirties nuo gripo rizika. Vis dažniau pastebima, kad kai kuriems pacientams gali pasireikšti ilgalaikiai COVID-19 infekcijos padariniai, pavyzdžiui, kvėpavimo sunkumai ir padidėjęs kraujospūdis.

Transmission of COVID-19

Kaip plinta COVID-19?

Nors manoma, kad pirmieji viruso nešiotojai buvo šikšnosparniai, dabar jis plinta tarp žmonių (perdavimas nuo žmogaus žmogui).

Dabar laikomasi nuomonės, kad nesiimant prevencinių priemonių vienas užsikrėtęs asmuo užkrės du ar tris kitus asmenis.

Virusas iš esmės plinta per kvėpavimo takų sekreto lašelius ir aerozolius, kurie išsiskiria čiaudint, kosėjant arba nedideliu atstumu (paprastai mažiau nei du metrai) bendraujant su kitais žmonėmis. Šiuos lašelius galima įkvėpti arba jie gali nusėsti ant paviršių, prie kurių prisilies kiti žmonės ir užsikrės palietę savo nosį, burną arba akis. Ligą taip pat gali perduoti užsikrėtęs asmuo likus dviem dienoms iki simptomų pasireiškimo.

Virusas gali išlikti ant įvairių paviršių kelias valandas (ant vario arba kartono) arba iki kelių dienų (ant plastiko arba nerūdijančio plieno).

Šiuo metu manoma, kad COVID-19 inkubacinis periodas (t. y. laikotarpis nuo viruso poveikio iki simptomų pradžios) vidutiniškai trunka maždaug penkias šešias dienas, tačiau jo trukmė beveik visada yra nuo vienos iki 14 dienų.

Risk groups of COVID-19

Kas gali užsikrėsti COVID-19?

Pavojus susirgti COVID-19 kyla visiems, o kai kurios gyventojų grupės labiau rizikuoja susirgti sunkia ligos forma. Vaikams paprastai pasireiškia silpnesni simptomai nei suaugusiesiems.

Perpildytos vidaus patalpos yra palanki terpė COVID-19 protrūkiams; kaip pavyzdžius vietų, kuriose nustatyti protrūkiai, galima įvardinti kalėjimus, migrantų centrus ir maisto perdirbimo įmones. Gali būti, kad ligos perdavimo rizika padidėja dėl šalčio ir drėgno oro.

Pacientų, kuriems kyla didesnė rizika susirgti sunkia COVID-19 ligos forma, grupės:

  • 60 metų ir vyresni žmonės;
  • žmonės, kuriems būdingi tokie sveikatos sutrikimai, kaip nutukimas, hipertenzija, diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, lėtinė kvėpavimo takų liga ar nusilpusi imuninė sistema.

 

Prevention of COVID

Kaip galima apsisaugoti nuo COVID-19?

Nuo COVID-19 apsaugančios vakcinos ES (EEE) šalyse atsirado 2020 m. gruodžio mėn. pabaigoje.

Viešose vietose rekomenduojama išlaikyti fizinį atstumą (ne mažiau kaip vieną metrą, idealiu atveju – du metrus) nuo kitų asmenų, taip pat vengti didelių žmonių grupių susibūrimų siekiant sumažinti infekcijos per kvėpavimo takų sekreto lašelius riziką.

Veiksmų, kurių žmonės ir bendruomenės gali imtis, kad COVID-19 plitimas sulėtėtų, apžvalgą galima rasti čia: Informacinis grafikas: Nefarmacinės priemonės.

Virusas į kūną patenka per akis, nosį arba burną, todėl svarbu stengtis neliesti veido neplautomis rankomis. Visais atvejais rekomenduojama rankas plauti muilu ne trumpiau kaip 20 sekundžių arba kruopščiai valyti rankas naudojant alkoholio pagrindu pagamintus tirpalus, gelius arba nosinaites.

Treatment of COVID-19

Kaip gydomas COVID-19?

Mokslininkai ir gydytojai tiria keletą COVID-19 gydymo būdų.

Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai užsikrėtusius asmenis dažniausiai gydo malšindami COVID-19 simptomus, bet ne nuo paties viruso ir teikia palaikomąją pagalbą (pavyzdžiui, deguonies terapiją, skysčių valdymą), kuri gali būti labai veiksminga.

Atliekami įvairių sunkios ir kritinės būklės pacientams būtinų vaistų poveikio virusui tyrimai, tačiau jų vartojimą dar reikia nuodugniau įvertinti. Dabar atliekami keli tarptautiniai klinikiniai tyrimai, kuriais siekiama įvertinti įvairių vaistų ir antikūnų veiksmingumą.

Naujausią informaciją apie COVID-19 gydymo būdus galite rasti apsilankę Europos vaistų agentūros (EMA) svetainėje: Gydymas ir vakcinos nuo COVID-19

Papildoma informacija

 

--------------------------------------------------------------------

Nuoroda:

(1) PSO generalinio direktoriaus įžanginės pastabos dėl COVID-19 spaudos konferencijoje, 2020 m. kovo 11 d.: https://www.who.int/dg/speeches/detail/who-director-general-s-opening-remarks-at-the-media-briefing-on-covid-19---11-march-2020

 

Pastaba. Šiame glaustame leidinyje pateikiama suvestinė informacija yra skirta tik bendroms informavimo reikmėms. Ji neturėtų atstoti sveikatos priežiūros specialisto vertinimo ir nuomonės.

Vakcinos nuo COVID-19

ES atsakinga už tai, kad ES (EEE) šalių visuomenė gautų saugias ir veiksmingas vakcinas nuo COVID-19. Europos vaistų agentūrai (EMA) atlikus vertinimą ir pasikonsultavus su ES valstybėmis narėmis, Europos Komisija 2020 m. gruodžio 21 d. patvirtino pirmąją vakciną nuo COVID-19.

Page last updated 23 Gru 2020