Kaip veikia vakcinos

Kiekvienas virusas ir bakterija sukelia unikalų imuninės sistemos atsaką, veikdami tam tikras kraujo, kaulų čiulpų ir viso organizmo ląsteles, vadinamas, be kita ko, T limfocitais, B limfocitais.

Vakcina sukelia imuninę reakciją ir skatina organizmą „prisiminti“ ligą, jos nesukeldama.

Vakcinos sudėtyje yra labai susilpnintos arba inaktyvintos (nukenksmintos) formos viruso ar bakterijos, kurie paprastai sukelia ligą, arba maža dalis viruso ar bakterijos. Tai vadinama antigenu.

Vakcina paskiepyto žmogaus imuninė sistema atpažįsta antigeną kaip svetimkūnį. Imuninės sistemos ląstelės yra išmokytos sunaikinti ligos sukėlėją ir gaminti su juo kovojančius antikūnus. Antikūnai yra tam tikri baltymai, padedantys sunaikinti infekcijos sukėlėją.

Vėliau, jei žmogus susiduria su tikru infekciniu virusu ar bakterija, imuninė sistema juos prisimins. Tuomet ji ims greitai gaminti reikiamus antikūnus ir aktyvinti reikiamas imuninės sistemos ląsteles, kad nukenksmintų virusą ar bakteriją ir apsaugotų žmogų nuo ligos.

Imunitetas paprastai susidaro keleriems metams, o kartais – visam gyvenimui. Trukmė priklauso nuo ligos ir vakcinos.

      How vaccines work
      1. 2. Antigenas. 3. Antikūnai Imuninis atsakas

       

      Paskiepijus susidaręs imunitetas apsaugo ne tik imunizuotą žmogų, bet ir nepaskiepytus visuomenės narius, pavyzdžiui, kūdikius, kurių dar negalima skiepyti dėl amžiaus. Šis kolektyvinis imunitetas yra veiksmingas tik tuo atveju, jei buvo paskiepyta pakankamai žmonių.

      Priešingai, liga persirgęs ir imunitetą įgijęs žmogus gali užkrėsti kitus nepaskiepytus žmones. Tokiam žmogui taip pat gresia komplikacijų pavojus.

        Vakcinos sudedamosios dalys

        Be vieno ar kelių antigenų, vakcinoje yra ir kitų komponentų. Jų sudėtyje yra...

        Page last updated 13 Kov 2020