Papildomas ir pakartotinis skiepijimas

Kai kurie žmonės gali būti neskiepyti arba paskiepyti ne visomis rekomenduojamomis skiepų dozėmis. Jie vis tiek gali pasiskiepyti.

Visi turėtų pasitikrinti, ar yra skiepyti visais šalyje rekomenduojamais skiepais, ir nustatę, kad jiems trūksta skiepo, kreiptis į gydytoją. Žmogus gali pasižiūrėti į savo skiepų pasą ir jam gimus galiojusius skiepijimų kalendorius. Pasitikrinti, ar turimas imunitetas tam tikroms ligoms, pavyzdžiui, vėjaraupiams ir raudonukei, taip pat galima atliekant tyrimą.

Jei žmogus nežino, ar yra skiepytas nuo tam tikros ligos, paprastai jis gali pasiskiepyti papildoma doze be didesnės sunkaus šalutinio poveikio rizikos.

measles vaccine
© iStock

Dėl tam tikrų ligų gali būti organizuojamos papildomo skiepijimo programos. Pavyzdžiui, daugėjant tymų atvejų tarp paauglių ir jaunuolių, ES / EEE šalyse atsirado papildomo skiepijimo programų, skirtų žmonėms, kurie vaikystėje galėjo būti nepaskiepyti nuo tymų arba yra per seni, kad būtų buvę paskiepyti vaikystėje.

Dauguma vakcinų suteikia imunitetą visam gyvenimui.

Tačiau kai kurių vakcinų suteikiamas imunitetas ilgainiui slopsta (silpstantis imunitetas). Kai kurios šalys rekomenduoja pakartotinėmis dozėmis reguliariai skiepyti paauglius ir suaugusiuosius, kad jiems ilgiau išsilaikytų imunitetas, pavyzdžiui:

  • difterijai
  • stabligei
  • kokliušui

Kai kurios šalys pakartotinai skiepytis rekomenduoja keliautojams arba žmonėms, kuriems yra didesnė rizika susidurti su ligos sukėlėjais.

Informaciją apie reikiamas pakartotines dozes gali suteikti sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai.

Kada nesiskiepyti

Informacija apie tai, kokiais atvejais skiepytis nerekomenduojama, įskaitant alergijos, imuninės sistemos sutrikimų, taikomo tam tikro gydymo ir nėštumo atvejus.

Page last updated 13 Kov 2020