Kas yra COVID-19?

COVID-19 yra liga, kurią sukelia virusas, vadinamas sunkaus ūminio respiracinio sindromo koronavirusu 2 (SARS-CoV-2). SARS-CoV-2 yra nauja koronaviruso padermė. Iki 2019 m. gruodžio mėn. jis nebuvo nustatytas žmonėms.

Yra daug skirtingų koronaviruso atmainų. Koronavirusais dažniausiai užsikrečia gyvūnai, tačiau kai kuriais gali užsikrėsti ir žmonės.

Dabartinis COVID-19 protrūkis prasidėjo 2019 m. pabaigoje. 2020 m. kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė pandemiją (1). Tai yra pirmoji koronaviruso sukelta pandemija.

Symptoms of COVID-19

Kokie yra COVID-19 simptomai?

Pagrindiniai COVID-19 simptomai yra šie:

  • karščiavimas,
  • kosulys,
  • bendras silpnumas ar nuovargis,
  • skonio arba uoslės pokyčiai arba praradimas,
  • gerklės skausmas,
  • galvos skausmas;
  • raumenų skausmai,
  • viduriavimas.

Ligos simptomai kiekvienam asmeniui yra labai skirtingi.

Kai kurie COVID-19 sergančių žmonių atvejai yra besimptomiai. Tai reiškia, kad jie nejaučia jokių simptomų.

Sunkiais atvejais gali pasireikšti:

  • pasunkėjęs kvėpavimas arba dusulys,
  • sumišimas,
  • skausmas krūtinės srityje.

Žmonėms, kuriems pasireiškia sunkūs simptomai, gali prireikti specializuotos medicininės priežiūros ir pagalbos.

Paciento būklė gali greitai pablogėti. Jei taip atsitinka, dažniausiai tai įvyksta antrąją ligos savaitę.

Deja, kai kuriems žmonėms, sergantiems COVID-19, tenka gultis į ligoninę. Kai kuriems iš jų gali prireikti intensyvios priežiūros, kartais net ilgesniam laikui.

Kokias komplikacijas sukelia COVID-19?

Žmonėms, kuriems pasireiškia sunkūs kvėpavimo takus pažeidžiantys simptomai, gali tekti naudoti respiratorių (dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatą). Be COVID-19, jie gali lengviau užsikrėsti ir kita infekcija, pvz., pneumonija.

Kai kuriems COVID-19 pacientams taip pat yra didesnė komplikacijų, susijusių su kraujo krešėjimu, pavyzdžiui, insulto ar miokardo infarkto, rizika.

Be to, kartais pacientams gali pasireikšti su nervų sistema susijusių simptomų. Tai gali būti laikini asmenybės pokyčiai arba pakitęs budrumo lygis.

Didesnė tikimybė, kad gultis į ligoninę reikės vyresnio amžiaus žmonėms, ypač vyresniems nei 60 metų ir turintiems sveikatos sutrikimų.

Apskritai rizika mirti nuo COVID-19 yra maža, tačiau didesnė nei nuo gripo. Mirties rizika yra didesnė vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat žmonėms, turintiems ilgalaikių sveikatos problemų.

Kas yra ilgalaikis COVID-19?

Nedaugeliui pacientų COVID-19 infekcija gali sukelti ilgalaikį poveikį. Tai vadinama būkle persirgusCOVID-19 arba ilgalaikiu COVID-19 sindromu.

Ilgalaikis COVID-19 sindromas pasireiškia įvairaus amžiaus pacientams, įskaitant žmones, kuriems pirmą kartą užsikrėtus COVID-19 simptomai buvo nesunkūs.

Simptomai yra šie:

  • bendras silpnumas,
  • uoslės praradimas,
  • nervų skausmas,
  • miego sutrikimai,
  • stresas.

Visiškas pasveikimas gali užtrukti iki šešių mėnesių. Šiuo metu šiai būklei nėra gydymo.

Transmission of COVID-19

Kaip plinta COVID-19?

SARS-CoV-2 virusas plinta nuo žmogaus žmogui pirmiausia per smulkias vandeningas daleles, išsiskiriančias į orą, kai užsikrėtęs asmuo kvėpuoja, ypač kalbėdamas, dainuodamas, šaukdamas, čiaudėdamas, kosėdamas ir pan. Tada šios dalelės gali pasiekti kitus šalia esančius žmones (paprastai iki dviejų metrų atstumu), kurie gali jų įkvėpti.

Didesnės dalelės (lašeliai) taip pat gali nusėsti ant paviršių, kuriuos liečia kiti žmonės. Tada šie žmonės gali perimti virusą ant rankų ir užsikrėsti palietę nosį, burną ar akis. Virusas gali išgyventi kelias dienas ant plastiko ir ant nerūdijančio plieno paviršių. Tačiau ant tokių paviršių, kaip kartonas ar varis, jis taip pat gali išgyventi kelias valandas.

Nuo užsikrėtusio asmens kitam asmeniui virusas jau gali būti perduodamas likus dviem dienoms iki ligos simptomų pasireiškimo. Vidutiniškai vienas užsikrėtęs asmuo gali užkrėsti iki penkių kitų žmonių, jei jie nesiima jokių priemonių, kad išvengtų užsikrėtimo.

Paprastai po užsikrėtimo simptomai pasireiškia po penkių ar šešių dienų. Tačiau jie gali pasireikšti po vienos dienos ar net dviejų savaičių.

Risk groups of COVID-19

Kas gali užsikrėsti COVID-19?

Rizika užsikrėsti COVID-19 kyla visiems.

Tačiau kai kurioms gyventojų grupėms yra didesnė tikimybė susirgti sunkia ligos forma. Tai vyresni nei 60 metų žmonės ir nėščios moterys, taip pat žmonės, turintys sveikatos sutrikimų, pvz.:

  • nutukimą,
  • padidėjusį kraujospūdį,
  • diabetą,
  • širdies ligą,
  • ilgalaikes plaučių ir kvėpavimo takų ligas,
  • nervų sistemos sutrikimų,
  • susilpnėjusią imuninę sistemą.

Suaugusiesiems taip pat pasireiškia sunkesni simptomai nei vaikams. Nepaisant to, vaikai vis tiek platina virusą ir kai kurie iš jų liga serga sunkiai.

Perpildytose patalpose COVID-19 gali greitai plisti: kalėjimuose, migrantų centruose ir maisto perdirbimo įmonėse buvo užfiksuoti dideli protrūkiai.

Gali būti, kad šaltas ar drėgnas oras gali padidinti viruso plitimo tikimybę.

Prevention of COVID

Kaip galima apsisaugoti nuo COVID-19?

Veiksmingiausias būdas užkirsti kelią COVID-19 yra skiepijimas, kartu su tokiomis intervencinėmis priemonėmis kaip veido kaukių dėvėjimas ir fizinio atstumo laikymasis. Skiepyti žmonės rečiau serga sunkia ligos forma arba rečiau patenka į ligoninę. Todėl visuomenės sveikatos įstaigos primygtinai ragina visus galinčius skiepytis asmenis kuo greičiau pasiskiepyti nuo COVID-19 pagal visą skiepijimo schemą. Sužinokite daugiau apie COVID-19 vakcinas.

Užsikrėtimą padeda sustabdyti fizinis atstumas, geras patalpų vėdinimas ir veido kaukių dėvėjimas.

Dažnas rankų plovimas su muilu ir vandeniu arba naudojant alkoholio pagrindu pagamintus tirpalus taip pat padeda išvengti viruso patekimo nuo rankų į organizmą per akis, nosį ar burną. Daugiau informacijos rasite: Infografikas. Nefarmacinės priemonės.

Treatment of COVID-19

Kaip gydomas COVID-19?

Atsiranda tiesiogiai virusą veikiančių COVID-19 gydymui skirtų vaistų. Jie dažniausiai naudojami siekiant išvengti sunkių ligų didelės rizikos grupėse.

Daugumai pacientų, sergančių sunkia liga, taikomas palaikomasis gydymas, pavyzdžiui, deguonies terapija ir skysčių kiekio reguliavimas. Tai dažnai būna labai veiksminga.

Naujausią informaciją apie COVID-19 gydymo būdus galite rasti apsilankę Europos vaistų agentūros (EMA) svetainėje:  COVID-19 gydymo būdai ir vakcinos arba Europos Komisijos interneto svetainė: COVID-19 gydymas (europa.eu)

 

Papildoma informacija

 

--------------------------------------------------------------------

Nuoroda:

(1) PSO generalinio direktoriaus įžanginės pastabos spaudos konferencijoje dėl COVID-19, 2020 m. kovo 11 d. Prieiga per: https://www.who.int/dg/speeches/detail/who-director-general-s-opening-remarks-at-the-media-briefing-on-covid-19---11-march-2020.

 

Pastaba. Ši informacijos suvestinė pateikiama tik bendroms informavimo reikmėms. Ji neturėtų atstoti sveikatos priežiūros specialisto vertinimo ir nuomonės.

Vakcinos nuo COVID-19

Sužinokite apie tai, kaip veikia vakcinos nuo COVID-19, apie jų kūrimą ir patvirtinimo procedūrą ir apie tai, kaip stebimas jų saugumas.