1. Pirmas
  2. Informacijos apie ligas suvestinės
  3. COVID-19

COVID-19

Kas yra COVID-19?

COVID-19 yra liga, kurią sukelia virusas, vadinamas sunkaus ūminio respiracinio sindromo koronavirusu 2 (SARS-CoV-2). SARS-CoV-2 yra nauja koronaviruso padermė. Iki 2019 m. gruodžio mėn. jis nebuvo nustatytas žmonėms.

Yra daug skirtingų koronaviruso atmainų. Koronavirusais dažniausiai užsikrečia gyvūnai, tačiau kai kuriais gali užsikrėsti ir žmonės.

Dabartinis COVID-19 protrūkis prasidėjo 2019 m. pabaigoje; 2020 m. kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė pandemiją.

Tai yra pirmoji koronaviruso sukelta pandemija.

Symptoms of COVID-19

Kokie yra COVID-19 simptomai?

Pagrindiniai COVID-19 simptomai yra šie:

  • karščiavimas,
  • kosulys,
  • bendras silpnumas ar nuovargis,
  • skonio arba uoslės pokyčiai arba praradimas,
  • gerklės skausmas,
  • galvos skausmas;
  • raumenų skausmai,
  • viduriavimas.

Ligos simptomai kiekvienam asmeniui yra labai skirtingi.

Kai kurie COVID-19 sergančių žmonių atvejai yra besimptomiai. Vadinasi, jie nejaučia jokių simptomų.

Sunkiais atvejais gali pasireikšti:

  • pasunkėjęs kvėpavimas arba dusulys,
  • sumišimas,
  • skausmas krūtinės srityje.

Žmonėms, kuriems pasireiškia sunkūs simptomai, gali prireikti specializuotos medicininės priežiūros ir pagalbos.

Paciento būklė gali greitai pablogėti ir dažniausiai tai įvyksta antrą ligos savaitę.

Deja, kai kuriems žmonėms, sergantiems COVID-19, tenka gultis į ligoninę. Kai kuriems iš jų gali prireikti intensyvios priežiūros, kartais – net ilgesniam laikui.

Kokias komplikacijas sukelia COVID-19?

Žmonėms, kuriems pasireiškia sunkūs kvėpavimo takus pažeidžiantys simptomai, gali tekti naudoti respiratorių (dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatą). Be COVID-19, jie gali lengviau užsikrėsti ir kita infekcija, pvz., pneumonija.

Kai kuriems COVID-19 pacientams taip pat kyla didesnė komplikacijų, susijusių su kraujo krešėjimu, pavyzdžiui, insulto ar miokardo infarkto, rizika.

Be to, kartais pacientams gali pasireikšti su nervų sistema susijusių simptomų. Tai gali būti laikini asmenybės pokyčiai arba pakitęs budrumo lygis.

Didesnė tikimybė, kad gultis į ligoninę reikės vyresnio amžiaus žmonėms, ypač vyresniems nei 60 metų ir turintiems kitų sveikatos sutrikimų.

Apskritai rizika mirti nuo COVID-19 yra maža, tačiau didesnė nei nuo gripo. Mirties rizika yra didesnė vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat žmonėms, turintiems ilgalaikių ar kitų sveikatos sutrikimų.

Kas yra ilgalaikis COVID sindromas ir kokie yra ilgalaikiai simptomai persirgus COVID-19?

Nedaugeliui pacientų SARS-CoV-2 infekcija gali sukelti ilgalaikį poveikį . Tai vadinama ilgalaikiu COVID-19 sindromu arba ilgalaikiais simptomais persirgus COVID-19.

Ilgalaikis COVID sindromas pasireiškia įvairaus amžiaus pacientams, įskaitant žmones, kuriems pirmą kartą užsikrėtus COVID-19 simptomai buvo nesunkūs.

Simptomai yra šie:

  • dingę uoslės ar skonio pojūčiai,
  • nuovargis,
  • bendras silpnumas,
  • dusulys,
  • kognityviniai sutrikimai.

Tyrimo, kuriuo būtų galima diagnozuoti ilgalaikį COVID-19 sindromą, nėra, o simptomai gali trukti savaites, mėnesius ar ilgiau.  Šiuo metu šio sindromo gydymo nėra, vis dėlto duomenys rodo, kad nuo COVID-19 paskiepytiems asmenims ilgalaikio COVID-19 sindromo simptomai pasireiškia rečiau.

Transmission of COVID-19

Kaip plinta COVID-19?

SARS-CoV-2 virusas plinta nuo žmogaus žmogui pirmiausia per smulkias daleles, išsiskiriančias į orą, kai užsikrėtęs asmuo kvėpuoja, ypač kalbėdamas, dainuodamas, šaukdamas, čiaudėdamas, kosėdamas ir pan. Tada šios dalelės gali pasiekti kitus šalia esančius žmones (paprastai iki dviejų metrų atstumu), kurie gali jų įkvėpti.

Didesnės dalelės (lašeliai) taip pat gali nusėsti ant paviršių, kuriuos liečia kiti žmonės. Tada šie žmonės gali perimti virusą nuo rankų ir užsikrėsti palietę nosį, burną ar akis. Virusas kelias valandas gali išlikti ant tokių paviršių, kaip vario ar kartono, o ant plastikinių ir nerūdijančio plieno paviršių virusas gali išlikti kelias dienas.

Nuo vieno užsikrėtusio asmens kitam asmeniui virusas jau gali būti perduodamas likus dviem dienoms iki užsikrėtusio asmens ligos simptomų pasireiškimo. Vidutiniškai vienas užsikrėtęs asmuo gali užkrėsti iki penkių kitų žmonių, jei jie nesiima jokių priemonių, kad išvengtų užsikrėtimo.

Paprastai užsikrėtus simptomai pasireiškia po penkių ar šešių dienų. Tačiau jie gali pasireikšti laikotarpiu nuo vienos dienos iki dviejų savaičių.

Risk groups of COVID-19

Kas gali užsikrėsti COVID-19?

Rizika užsikrėsti COVID-19 kyla visiems.

Tačiau kai kurioms gyventojų grupėms yra didesnė tikimybė susirgti sunkia ligos forma. Tai vyresni nei 60 metų žmonės ir nėščisios, taip pat žmonės, turintys gretutinių sveikatos sutrikimų, pvz.:

  • kurie yra nutukę,
  • kurių padidėjęs kraujospūdis,
  • kurie serga diabetu,
  • kurie serga širdies ligomis,
  • kurie serga ilgalaikėmis plaučių ir kvėpavimo takų ligomis,
  • kurie turi nervų sistemos sutrikimų,
  • kurių nusilpusi imuninė sistema.

Suaugusiesiems taip pat pasireiškia sunkesni simptomai nei vaikams. Nepaisant to, vaikai vis tiek platina virusą ir kai kurie iš jų šia liga serga sunkiai.

COVID-19 gali greitai plisti perpildytose patalpose : dideli protrūkiai užfiksuoti kalėjimuose, migrantų centruose ir maisto perdirbimo įmonėse.

Šaltas ar drėgnas oras galbūt didina viruso plitimo tikimybę.

Prevention of COVID

Kaip galima apsisaugoti nuo COVID-19?

Veiksmingiausias būdas užkirsti kelią COVID-19 yra skiepijimas, kartu su tokiomis priemonėmis kaip veido kaukių dėvėjimas ir fizinio atstumo laikymasis. Paskiepyti žmonės rečiau serga sunkios formos liga arba rečiau patenka į ligoninę. Todėl visuomenės sveikatos įstaigos primygtinai ragina visus galinčius skiepytis asmenis kuo greičiau pasiskiepyti nuo COVID-19 pagal visą skiepijimo schemą. Sužinokite daugiau apie COVID-19 vakcinas.

Užsikrėtimą padeda stabdyti tokios priemonės kaip fizinio atstumo laikymasis, geras patalpų vėdinimas ir veido kaukių dėvėjimas.

Dažnas rankų plovimas su muilu ir vandeniu arba naudojant alkoholio pagrindu pagamintus tirpalus taip pat padeda išvengti viruso patekimo nuo rankų į organizmą per akis, nosį ar burną. Daugiau informacijos rasite mūsų infografike apie nefarmakologines priemones.

Treatment of COVID-19

Kaip gydoma nuo COVID-19?

Atsiranda tiesiogiai virusą veikiančių COVID-19 gydymui skirtų vaistų. Tačiau jie dažniausiai naudojami siekiant išvengti sunkios frmos ligos didelės rizikos grupėse.

Svarbiausias daugumai sunkia liga sergančių pacientų taikomas gydymas yra palaikomasis gydymas, (pvz., deguonies terapija ir skysčių kiekio reguliavimas), kuris dažnai būna labai veiksmingas.

Naujausią informaciją apie COVID-19 gydymo būdus galite rasti apsilankę Europos vaistų agentūros (EMA) svetainėje: COVID-19 gydymo būdai ir vakcinos arba Europos Komisijos interneto svetainė: COVID-19 gydymas (europa.eu)

 

Papildoma informacija

--------------------------------------------------------------------

Nuoroda:

(1) PSO generalinio direktoriaus įžanginės pastabos spaudos konferencijoje dėl COVID-19, 2020 m. kovo 11 d. Prieiga per: https://www.who.int/dg/speeches/detail/who-director-general-s-opening-remarks-at-the-media-briefing-on-covid-19---11-march-2020.

 

Pastaba. Ši informacijos suvestinė pateikiama tik bendroms informavimo reikmėms. Ji neturėtų atstoti sveikatos priežiūros specialisto vertinimo ir nuomonės.

Vakcinos nuo COVID-19

Sužinokite apie tai, kaip veikia vakcinos nuo COVID-19, apie jų kūrimą ir patvirtinimo procedūrą ir apie tai, kaip stebimas jų saugumas.