Kaip veikia vakcinos

Vakcinos veikia skatindamos imuninės sistemos atsaką į virusą ar bakteriją. Taip imuninėje sistemoje sukuriama atmintis. Turėdamas šią imuninę atmintį organizmas prisimena konkretų virusą ar bakteriją, todėl gali apsisaugoti nuo šio viruso ar bakterijos ir užkirsti kelią jų sukeliamai ligai.

Daugelio vakcinų sudėtyje yra susilpninto arba inaktyvinto (nukenksminto) pavidalo viruso ar bakterijos arba mažos to viruso ar bakterijos dalies, kuri negali sukelti ligos. Ši dalis vadinama antigenu.

Vakcina paskiepyto žmogaus imuninė sistema atpažįsta antigeną kaip svetimkūnį. Tada aktyvuojamos imuninės sistemos ląstelės, kurios sunaikina ligą sukeliantį virusą arba bakteriją ir pagamina antikūnus.

Be to, taip aktyvuojamos T ląstelėmis ir B ląstelėmis vadinamos imuninės ląstelės kraujyje, kaulų čiulpuose ir visame organizme.

Vėliau, jei žmogus susiduria su tikru virusu ar bakterija, imuninė sistema juos prisimena.

Tokiu būdu ji gali greitai pagaminti reikiamus antikūnus ir aktyvuoti reikiamas imuninės sistemos ląsteles, kad nukenksmintų virusą ar bakteriją. Tai apsaugo žmogų nuo ligos.

Skirtingos vakcinos užtikrina skirtingą apsaugos lygį. Apsaugos trukmė priklauso ir nuo ligos, nuo kurios siekiama apsaugoti. Kai kurios vakcinos tik trumpai apsaugo nuo ligos ir gali reikėti stiprinamųjų dozių; kitu atveju imunitetas susidaro visam gyvenimui.

Skiepijimas apsaugo ne tik vakcina paskiepytus žmones. Skiepijimas ne tik sumažina riziką užsikrėsti infekcija, bet ir netiesiogiai apsaugo nepaskiepytus visuomenės narius, pavyzdžiui, vaikus, kurių dar negalima skiepyti dėl amžiaus, arba žmones, kurių imuninė sistema susilpnėjusi.

Kolektyvinis imunitetas susidaro tik tuomet, jei buvo paskiepyta pakankamai gyventojų.

Tuo tarpu persirgus konkrečia liga ir įgijus imunitetą:

  • žmonės gali šia liga užkrėsti kitus,
  • žmonėms kyla rimtų šios ligos komplikacijų pavojus.
How vaccines work
1. Antigenas 2. Antikūnai 3. Imuninis atsakas

Baltyminės vakcinos

Baltymų pagrindu sukurtų vakcinų sudėtyje yra mažų virusui ar bakterijai būdingo baltymo fragmentų, kuriuos imuninė sistema atpažįsta kaip svetimkūnius.

Taip sukurtos gerai žinomos vakcinos, pavyzdžiui, vakcinos nuo gripo, stabligės ir kokliušo.

Šiose vakcinose dažnai yra viruso paviršiuje esančių baltymų. Viruso sudėtyje šie baltymai leidžia jam įsiskverbti į žmogaus ląstelę ir ją užkrėsti. Tačiau vakcinoje laboratorijoje pagaminti baltymai tik skatina imuninę sistemą ir nesukelia infekcijos ar ligos.

Baltyminių vakcinų sudėtyje dažnai yra medžiagų, vadinamų adjuvantais. Adjuvantai stiprina imuninės sistemos atsaką į vakciną ir pagerina apsaugą.

Baltyminės vakcinos naudojamos jau daugelį metų.

Neseniai Europos Sąjunga (ES) patvirtino naujas baltymų pagrindu sukurtas vakcinas, įskaitant vakciną, skirtą apsisaugoti nuo COVID-19.

iRNR ir virusinių vektorių vakcinos

Vietoj baltymo iRNR ir virusinių vektorių vakcinose yra instrukcijos žmogaus ląstelėms kaip gaminti baltymo antigeną. Šios instrukcijos perduodamos vienu arba kitu pavidalu:

  • kaip informacine ribonukleorūgštimi vadinama molekulė arba iRNR,
  • kaip genetinė informacija nekenksmingame vektoriuje arba viruse nešiklyje, pakeista taip, kad negalėtų sukelti ligos.

Paskiepijus iRNR arba virusinių vektorių vakcina kai kurios organizmo ląstelės perskaito šiuos nurodymus. Tada šios ląstelės trumpai gamina baltymo antigeną, o vėliau iRNR arba nekenksmingą virusą suskaido.

Paties organizmo ląstelių gaminamą baltymo antigeną imuninė sistema atpažįsta kaip svetimkūnį, aktyvuoja imunines ląsteles ir ima gaminti antikūnus.

Mokslininkai jau dešimtmečius kuria iRNR ir virusinių vektorių vakcinas, o 2010 m. buvo padaryta didelė pažanga.

COVID-19 pandemijos pradžioje 2020 m. pasitelkus papildomas investicijas pirmosios keturios ES patvirtintos vakcinos nuo COVID-19 buvo iRNR arba virusinių vektorių vakcinos.

Daugiau informacijos apie šias vakcinas ir apie tai, kaip ES jas patvirtino, rasite portale Vakcinos nuo COVID-19.

Type of content

Vakcinos nuo COVID-19

Sužinokite apie tai, kaip veikia vakcinos nuo COVID-19, apie jų kūrimą ir patvirtinimo procedūrą ir apie tai, kaip stebimas jų saugumas.

Page last updated 6 Bal 2022