COVID-19
Kas yra COVID-19?
COVID-19 yra liga, kurią sukelia virusas, vadinamas sunkaus ūminio respiracinio sindromo koronavirusu 2 (SARS-CoV-2). SARS-CoV-2 yra nauja koronaviruso padermė. Iki 2019 m. gruodžio mėn. jis nebuvo nustatytas žmonėms.
Dabartinis COVID-19 protrūkis prasidėjo 2019 m. pabaigoje, o 2020 m. kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė pandemiją.
2023 m. gegužės 4 d. PSO generalinis direktorius nustatė, kad COVID-19 nebėra tarptautinio masto ekstremali visuomenės sveikatos situacija. Jis pabrėžė, kad nors kolektyvinio imuniteto lygis yra didesnis, o hospitalizavimo ir mirties atvejų yra mažiau, vis dar yra neaiškumų, susijusių su tuo, kaip SARS-CoV-2 galėtų vystytis.
Kokie yra COVID-19 simptomai?
Pagrindiniai COVID-19 simptomai yra šie:
- karščiavimas,
- kosulys,
- bendras silpnumas ar nuovargis,
- skonio arba uoslės pokyčiai arba praradimas,
- gerklės skausmas,
- galvos skausmas,
- raumenų skausmai,
- viduriavimas.
Ligos simptomai kiekvienam asmeniui yra labai skirtingi.
Kai kurie COVID-19 sergančių žmonių atvejai yra besimptomiai. Tai reiškia, kad žmonės nejaučia jokių simptomų.
Sunkiais atvejais gali pasireikšti:
- pasunkėjęs kvėpavimas arba dusulys,
- sumišimas,
- skausmas krūtinės srityje.
Žmonėms, kuriems pasireiškia sunkūs simptomai, gali prireikti specializuotos medicininės priežiūros ir pagalbos.
Paciento būklė gali greitai pablogėti ir dažniausiai tai įvyksta antrą ligos savaitę.
Deja, kai kuriems COVID-19 sergantiems žmonėms tenka gultis į ligoninę. Kai kuriems iš jų gali prireikti intensyvios priežiūros, kartais – net ilgesniam laikui.
Kokias komplikacijas sukelia COVID-19?
Žmones, kuriems pasireiškia sunkūs kvėpavimo takus pažeidžiantys simptomai, gali tekti prijungti prie DPV aparato (dirbtinės plaučių ventiliacijos aparato). Todėl, be COVID-19, jie gali lengviau užsikrėsti ir kita infekcija, pvz., pneumonija.
Kai kuriems COVID-19 pacientams taip pat yra didesnė komplikacijų, susijusių su kraujo krešėjimu, pavyzdžiui, insulto ar miokardo infarkto, rizika.
Didesnė tikimybė, kad gultis į ligoninę reikės vyresnio amžiaus žmonėms, ypač vyresniems nei 60 metų ir turintiems gretutinių sveikatos sutrikimų.
Apskritai rizika mirti nuo COVID-19 yra maža, tačiau didesnė nei nuo gripo. Mirties rizika yra didesnė vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat žmonėms, turintiems lėtinių ligų ar gretutinių sveikatos sutrikimų.
Kas yra ilgalaikis COVID sindromas ir kokie yra ilgalaikiai simptomai persirgus COVID-19?
Nedaugeliui pacientų SARS-CoV-2 infekcija gali sukelti ilgalaikį poveikį . Tai vadinama ilgalaikiu COVID sindromu arba ilgalaikiais simptomais persirgus COVID-19.
Ilgalaikis COVID sindromas gali pasireikšti įvairaus amžiaus pacientams, įskaitant žmones, kuriems pirmą kartą užsikrėtus COVID-19 simptomai buvo nesunkūs.
Simptomai yra šie:
- uoslės arba skonio praradimas,
- nuovargis,
- bendras silpnumas,
- dusulys,
- kognityviniai sutrikimai.
Tyrimo, kuriuo būtų galima diagnozuoti ilgalaikį COVID sindromą, nėra, o simptomai gali trukti savaites, mėnesius ar ilgiau. Šiuo metu šio sindromo gydymo nėra, vis dėlto duomenys rodo, kad nuo COVID-19 paskiepytiems asmenims ilgalaikio COVID sindromo simptomai pasireiškia rečiau.
Kaip plinta COVID-19?
SARS-CoV-2 virusas plinta nuo žmogaus žmogui pirmiausia per daleles, išsiskiriančias į orą, kai užsikrėtęs asmuo kvėpuoja, ypač kalbėdamas, dainuodamas, šaukdamas, čiaudėdamas, kosėdamas ir pan. Tada šios dalelės gali pasiekti kitus šalia esančius žmones (paprastai iki dviejų metrų atstumu), kurie gali jų įkvėpti.
Nuo vieno užsikrėtusio asmens kitam asmeniui virusas jau gali būti perduodamas likus dviem dienoms iki to, kai užsikrėtusiam asmeniui pasireiškia ligos simptomai. Vidutiniškai vienas užsikrėtęs asmuo gali užkrėsti iki penkių kitų žmonių, jei jie nesiima jokių priemonių, kad išvengtų užsikrėtimo.
Paprastai užsikrėtus simptomai pasireiškia po penkių ar šešių dienų. Tačiau jie gali pasireikšti laikotarpiu nuo vienos dienos iki dviejų savaičių.
Didesnės dalelės (lašeliai) taip pat gali nusėsti ant paviršių, kuriuos liečia kiti žmonės. Tada šie žmonės virusu gali užsikrėsti nuo rankų – palietę nosį, burną ar akis. Tačiau šiuo būdu užsikrečiama rečiau, nei tuo atveju, kai virusas plinta nuo žmogaus žmogui.
Kas gali užsikrėsti COVID-19?
Rizika užsikrėsti COVID-19 kyla visiems.
Tačiau kai kurioms gyventojų grupėms yra didesnė tikimybė susirgti sunkia ligos forma. Tai vyresni nei 60 metų žmonės ir nėščiosios, taip pat žmonės, turintys gretutinių sveikatos sutrikimų, pvz.:
- nutukimą,
- padidėjusį kraujospūdį,
- diabetą,
- širdies ligą,
- lėtines plaučių ir kvėpavimo takų ligas,
- nervų sistemos sutrikimų,
- susilpnėjusią imuninę sistemą.
Suaugusiesiems taip pat pasireiškia sunkesni simptomai nei vaikams. Nepaisant to, vaikai vis tiek platina virusą ir kai kurie iš jų šia liga serga sunkiai.
COVID-19 gali greitai plisti perpildytose patalpose: dideli protrūkiai užfiksuoti kalėjimuose, migrantų centruose ir maisto perdirbimo įmonėse.
Kaip galima apsisaugoti nuo COVID-19?
Veiksmingiausias būdas užkirsti kelią COVID-19 yra skiepijimas. Skiepyti žmonės rečiau serga sunkia ligos forma arba rečiau patenka į ligoninę. Todėl visuomenės sveikatos institucijos primygtinai ragina visus galinčius skiepytis asmenis kuo greičiau pasiskiepyti nuo COVID-19 pagal visą skiepijimo schemą. Sužinokite daugiau apie COVID-19 vakcinas.
Dažnai plaunant rankas su muilu ir vandeniu arba naudojant alkoholio pagrindu pagamintus tirpalus taip pat galima išvengti viruso patekimo nuo rankų į organizmą per akis, nosį ar burną. Daugiau informacijos rasite mūsų infografike apie nefarmakologines priemones.
Europos Sąjungoje registruotos vakcinos
Bimervax
Bimervax sudėtyje yra laboratorijoje pagaminto baltymo, kurį sudaro dalis SARS-CoV-2 paviršinio S baltymo, gauto iš viruso alfa ir beta atmainų.
VidPrevtyn Beta (Sanofi Pasteur)
VidPrevtyn Beta sudėtyje yra laboratorijoje pagamintos SARS-CoV-2 paviršiuje randamo baltymo (COVID-19 sukeliančio viruso paviršinio spyglio baltymo) atmainos.
Valneva (Valneva)
Šios vakcinos sudėtyje yra inaktyvintų (nukenksmintų) ir sukelti ligos negalinčių pirminės SARS-CoV-2 (šis virusas sukelia COVID-19) padermės nesuskaidytų virusų.
Nuvaxovid (Novavax)
Nuvaxovid sudėtyje yra laboratorijoje pagamintos atmainos SARS-CoV-2 paviršiuje randamo baltymo (spyglio baltymo).
Jcovden (Janssen-Cilag)
Jcovden sudaryta iš kito (adenoviruso grupės) viruso, modifikuoto įterpiant geną, kurio pagalba gaminamas SARS-CoV-2 paviršiuje randamas baltymas.
Vaxzevria (AstraZeneca)
Vaxzevria sudaryta iš kito viruso (adenoviruso grupės), kuris buvo modifikuotas įterpiant geną, kurio pagalba iš SARS-CoV-2 gaminamas baltymas.
Spikevax (Moderna)
Spikevax sudėtyje yra molekulė, vadinama informacine RNR (iRNR), kuri perneša nurodymus gaminti baltymą iš COVID-19 sukeliančio viruso SARS-CoV-2. Spikevax sudėtyje paties viruso nėra, todėl vakcina negali sukelti COVID-19. Gaminamos ir dvi Spikevax pritaikytos vakcinos.
Comirnaty (BioNTech/Pfizer)
Comirnaty sudėtyje yra molekulė, vadinama informacine RNR (mRNR) kuriai pavesta iš COVID-19 sukeliančio viruso SARS-CoV-2 pagaminti baltymą. Gaminamos ir dvi Comirnaty pritaikytos vakcinos.
Kaip gydoma nuo COVID-19?
Atsiranda tiesiogiai virusą veikiančių COVID-19 gydymui skirtų vaistų. Tačiau jie dažniausiai naudojami siekiant išvengti sunkios ligos formos didelės rizikos grupėse.
Svarbiausias daugumai sunkia ligos forma sergančių pacientų taikomas gydymas yra palaikomasis gydymas, (pvz., deguonies terapija ir skysčių kiekio reguliavimas), kuris dažnai būna labai veiksmingas.
Naujausią informaciją apie COVID-19 gydymo būdus galite rasti apsilankę Europos vaistų agentūros (EMA) svetainėje: COVID-19 gydymo būdai ir vakcinos arba Europos Komisijos interneto svetainė: COVID-19 gydymas (europa.eu)
Papildoma informacija
--------------------------------------------------------------------
Nuoroda:
(1) PSO generalinio direktoriaus įžanginės pastabos spaudos konferencijoje dėl COVID-19.
Pastaba. Ši informacijos suvestinė pateikiama tik bendroms informavimo reikmėms. Ji neturėtų atstoti sveikatos priežiūros specialisto vertinimo ir nuomonės.